Blog

Tapti krikšto mama ar tėčiu – tai daugiau nei dalyvauti gražioje ceremonijoje. Tą dieną tyliai prisiimi vaidmenį žmogaus, kuris bus šalia ne tik nuotraukose, bet ir gyvenime. Todėl natūralu, kad ir dovana norisi, jog būtų ne atsitiktinė, o turinti svorį.

Krikšto tėvų dovana dažnai skiriasi nuo kitų svečių pasirinkimų. Ji nėra tiesiog „graži“ ar „naudinga“. Ji turi kalbėti apie ryšį.

Kai kurie renkasi tradiciją. Mažas papuošalas – kryželis ar subtilus medalionas – dovanojamas ne tam, kad būtų nešiojamas iš karto. Dažniausiai jis saugomas, laukia savo laiko. Po kelerių metų tampa ne tik aksesuaru, o pirmosios didelės šventės prisiminimu. Graviruota data ar vardas šiuo atveju suteikia daiktui dar daugiau asmeniškumo.

Kiti krikšto tėvai renkasi mažiau religinį, bet ne mažiau prasmingą kelią. Pavyzdžiui, prisiminimų dėžutę. Iš pradžių į ją nugula ligoninės apyrankė, pirmoji žvakė ar nuotrauka iš krikštynų. Vėliau – gal pirmasis piešinys ar laiškas Kalėdų seneliui. Tokia dėžė tampa tylia vaikystės saugykla.

Yra ir tų, kurie galvoja labai praktiškai, bet kartu ilgalaikiškai. Atidaryti taupomąją sąskaitą, padėti pirmą indėlį „ateities planams“ – tai sprendimas, kurio vertė išryškėja tik po daugelio metų. Vis dėlto net ir tokiu atveju labai svarbu pridėti žodį. Nes be palinkėjimo ar laiško pinigai lieka tik pinigais.

Ir štai čia atsiranda galbūt stipriausia dovanos forma – laiškas. Ne formalus, ne iš interneto nukopijuotas. O tikras. Apie tai, kodėl sutikote tapti krikšto tėvais. Ko linkite. Ko norėtumėte išmokyti. Gal net apie tai, ko patys išmokote gyvenime. Toks laiškas gali būti perskaitytas po dešimties ar aštuoniolikos metų. Ir jo vertė tada bus visai kita.

Kartais krikšto tėvai renkasi ir labai paprastą, bet simbolišką daiktą – pavyzdžiui, knygą su dedikacija vidiniame puslapyje. Vaikas ją galbūt skaitys tik po kelerių metų, bet žinos, kad tai pirmoji „jo“ knyga, dovanota ypatingo žmogaus.

Ar tokia dovana turi būti brangi? Nebūtinai. Jei ji perkama tik tam, kad atrodytų įspūdingai, ji greitai praras prasmę. Tačiau jei ji parinkta su mintimi apie ilgą kelią kartu – net maža smulkmena tampa reikšminga.

Galų gale, krikšto tėvų dovana nėra apie daiktą. Ji apie pažadą. Apie tylų įsipareigojimą būti tuo žmogumi, kuriam bus galima paskambinti ne tik per šventes, bet ir tada, kai gyvenime bus sunku.

Ir jei dovana tą pažadą simbolizuoja – vadinasi, pasirinkimas buvo teisingas.